Apie Vilnių
VILNIUS – LIETUVOS SOSTINĖ
Lietuvos sostinė yra Vilnius. Tai didžiausias šalies miestas. Jame gyvena 600 000 gyventojų. Šiuo metu Vilnius užima 392 kv. km plotą. Vilniaus apskritį sudaro Vilniaus, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų ir Ukmergės rajonai, kurių bendras plotas – 965 000 ha. Senamiestis – Vilniaus istorinis centras – yra vienas didžiausių Rytų Europoje. Čia gausu vertingiausių istorinio ir kultūrinio paveldo objektų. Senamiesčio pastatai (jų yra apie 1,5 tūkstančio) statyti įvairiais amžiais, todėl senamiestis yra visų Europos architektūros stilių derinys. Nors Vilnius dažnai vadinamas baroko miestu, čia rasite ir gotikos, renesanso bei kitų stilių pastatų. Svarbiausios Vilniaus lankytinos vietos, simbolizuojančios sostinę, yra Gedimino pilis ir Katedros aikštė. Jos lyg vartai į istorinį sostinės centrą. Dėl savo unikalumo Vilniaus senamiestis 1994 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Be to, Vilnius yra didžiausias Lietuvos administracinis centras. Čia veikia visi svarbiausi politikos, ekonomikos, socialiniai bei kultūriniai centrai.
ĮDOMIAUSIOS IR LABIAUSIAI LANKYTINOS VIETOS VILNIUJE
Pirmąją bažnyčią senovės pagonių šventyklos vietoje pastatė Mindaugas – pirmasis Lietuvos karalius, priėmęs krikščionybę. Tai svarbiausia Lietuvos bažnyčia. Šioje bažnyčioje sidabriniame karste ilsisi Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero palaikai. Katedros varpinės senieji varpai iš šalies bažnyčių į Vilnių buvo atgabenti 1967 m.
Ši seniausia išlikusi senamiesčio gynybinės sienos dalis 1671 m. buvo paversta koplytėle. Labiausiai akį koplytėlėje traukia auksu ir sidabru spindinti Mergelės Marijos ikona, kuri, tikima, turi stebuklingų galių.
Sakoma, kad kryžiai čia stovėjo nuo XVII a., kai buvo pastatyti trims šioje vietoje nukryžiuotiems vienuoliams atminti. Stalino vadovavimo laikais kryžiai buvo nuversti ir sudeginti. Pagal originalo brėžinius 1989 m. birželio 14 d. šis paminklas buvo atstatytas.
- KGB muziejų (http://www.genocid.lt/muziejus/en/)
- Lietuvos nacionalinį muziejų (http://www.lnm.lt/en/index.php)
- Žydų kvartalą, Franko Zapos (Frank Zappa) skulptūrą, Verkių rūmus ir regioninį parką (www.pavilniai-verkiai.lt/)
Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras gimė 1458 m. Jis buvo antrasis Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kazimiero IV sūnus. Būdamas nepaprastai pamaldus, jis paskyrė savo gyvenimą mokslams ir maldai ir, regis, jautėsi nelabai tinkamu valdyti šalį. Šv. Kazimieras mirė nuo ligos, būdamas 26 metų. Už skaistumą ir šventumą po mirties buvo plačiai garbinamas. Kurstomas dvariškių propagandininkų, siekiančių užsitikrinti vietinę paramą valdančiajai dinastijai, jo kultas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sparčiai augo (Kazimieras Lietuvos karaliaus vietininku buvo paskirtas prieš pat mirtį) ir kaip šventasis čia pradėtas garbinti dar gerokai prieš oficialią kanonizaciją, kurią popiežius Klemensas paskelbė 1602 m. Antrojoje devynioliktojo amžiaus pusėje Šv. Kazimiero minėjimo dieną (kovo 4 d.), kurią tradiciškai būdavo aukojamos apeiginės mišios ir vykdavo procesijos, pradėta rengti Kaziuko mugė (lietuvių kalboje žodis Kaziukas yra mažybinė žodžio Kazimieras forma). Į aikštę suplūsdavo žmonės iš aplinkinių kaimų, siūlydami pirkti amatininkų dirbinius, dažniausiai pintas dėžes ir krepšelius. Ši tradicija tęsėsi ir prie komunistų, tačiau mugė neteko savo religinės prasmės, o pintinių pardavėjai buvo perkelti į šiaurinę Neries pakrantę, į Kalvarijų turgavietę. 1990-aisiais mugę vėl imta rengti centre ir nuo tada kasmet iki Šv. Kazimiero minėjimo dienos likus keletui dienų ir šią dieną Pilies gatvę bei Rotušės aikštę nusėja namudininkų prekystaliai.